Kauno VPK skyriaus viršininkas A.Banys: pilstuko „taškų“ mažėja, nes jų klientai baigia išsinuodyti

Pranešimų apie konfiskuotą nelegalų alkoholį, dyzeliną ir cigaretes smarkiai pagausėjo ir tai džiugina policijos pareigūnus. Teigiama, kad policija ir kitos tarnybos dirba aktyviau, tačiau pranešimų apie nelegalius prekybos „taškus“ statistika rodo ir tai, kad nelegalių prekių poreikis išlieka milžiniškas.

Plačiau apie kasdienę kovą su nusikaltėliais papasakojo Aurelijus Banys, Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.

-       Pastaruoju metu pasirodė nemažai pranešimų apie konfiskuotą nelegalų alkoholį, cigaretes, degalus. Ar galima sakyti, kad kova tapo intensyvesnė?

-       Pats dirbu šioje srityje jau šešerius metus ir pagrindinis pastebėtas pokytis kovojant su nelegalia akcizine produkcija – tai valdžios skiriamas dėmesys kovai su kontrabanda. Dabar tai yra viena prioritetinių sričių, kovojant su nelegalia prekyba akcizinėmis prekėmis aktyviai bendradarbiauja visos suinteresuotos tarnybos - policija, muitinė, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir kt.

Dabar vyksta visai kitos kokybės kova, galbūt dėl to ir rezultatai geresni ir labiau matomi.

-       Ar visuomenė taip pat prisideda kovojant su kontrabanda?

-       Liūdna, bet visuomenė šioje srityje pasikeitė mažiausiai. Neseniai atliktų tyrimų duomenimis, net 62 proc. visuomenės pritaria kontrabandai. Tai šiek tiek keista, nes juk kontrabandininkai vagia iš jų pačių, kiekvienas nupirktas kontrabandinių cigarečių pakelis, kiekvienas litras nelegalių degalų ar alkoholio - tai pinigai, atimti iš savo artimųjų pensijos, ligoninės, vaikų darželio, tai dar viena neužlyginta duobė Kauno gatvėje.

Pareigūnams sulaikant nelegalių prekių prekeivius, visuomenė jų ginti nepuola, bet bendradarbiavimo šioje srityje mažai.

-       Tačiau pranešimų tinklalapyje www.beseselio.lt, kur galima pranešti apie nelegalią prekybą, nuolat daugėja.

-       Tas tiesa, visuomenė mums iš tiesų padeda. Gauname pranešimų anoniminiu pasitikėjimo telefonu, gauname iš minėto puslapio, tačiau jaučiame, kad pranešama apie daug mažiau pažeidimų, nei jų iš tiesų yra. Nemaža dalis pranešimų nepasitvirtina, nes pateikiama sena informacija, kartais, kaip mes įtariame, kas nors apie „tašką“ praneša tiesiog norėdamas pridaryti bėdų žmonėms, su kuriais susipyko.

Nemažai tų pranešimų kartojasi, tad pranešimų atrodo daugiau, nei likviduota prekybos vietų, bet taip yra dėl objektyvių priežasčių.

-       Tarp pranešimų interneto puslapyje www.beseselio.lt galima pastebėti nemažai kaltinimų, kad „taškai“  neuždaromi neva todėl, kad policija juos saugo. Ar tai gali būti tiesa?

-       Tikrai yra pasitaikę atvejų, kai pareigūnai buvo pagauti bendradarbiaujant su nelegalių prekių pardavėjais. Tačiau galiu drąsiai tvirtinti - tai yra išimtis, o ne taisyklė. Tai tikrai nedaroma sistemingai.

Kitas svarbus dalykas - dalis prekiautojų nelegaliomis prekėmis ir po policijos reidų toliau tęsia savo veiklą. Mes tikrai negalime įrengti tokioje vietoje policijos posto ir nuolat budėti, o baudos, kaip rodo praktika, nuo nusikalstamos veiklos dažnai neatgraso.

Paprastai nelegalia prekyba verčiasi žmonės, kurie neturi jokio turto ir negauna jokių pajamų. Nėra kaip iš jų ieškoti ir baudų. Tad jiems nelabai tos baudos ir rūpi - tūkstančiu litų daugiau ar mažiau, jiems nėra jokio skirtumo.

-       Kokie „taškai“ šiuo metu populiariausi – degalų, rūkalų ar alkoholio?

-       Galbūt cigarečių, nes jas lengviausia gabenti, realizuoti ir pelnas yra didžiausias. Na, o kalbant apie alkoholio „taškus“, juokaujama, kad jų mažėja todėl, kad jų klientai baigia išmirti nuodydamiesi šita produkcija. Iš tiesų bent aš nesiryžčiau ragauti nei pilstuko, nei kitų „naminių gėrimų“, kuriuos tenka rasti nelegalios prekybos vietose, nes aplinka su higiena ten neturi nieko bendra.

-       Ar kai kurie valdžios sprendimai, tokie kaip akcizų didinimas ar prekybos laiko apribojimas, turi didelės įtakos „taškų“ skaičiui?

-       Manau, kad nelegalią prekybą labai veikia kainų skirtumas ir mūsų šalies geografinė padėtis. Visos akcizinės prekės Baltarusijoje ir Rusijoje kainuoja gerokai pigiau nei pas mus, tad natūralu, kad atsiranda ir jas vežančiųjų. Cigaretės Vakarų Europoje dar brangesnės, todėl dalis kontrabandos pas mus neužsilaiko ir keliauja dar toliau.

-       Kas policijai padėtų efektyviau kovoti su nelegalia prekyba: didesnis visuomenės aktyvumas ar kryptingi valdžios?

-       Labiausiai padėtų aktyvesnė visuomenė. Beje, jei nebūtų pirkėjų, tai nebūtų ir tokios problemos, tačiau džiaugtumėmės, jei bent apie fiksuotus pažeidimus mums būtų pranešama aktyviau.

Taip pat politikai galėtų panaikinti įstatymų spragas, nes pagal dabartinę sistemą baudos, kad ir kokio dydžio jos būtų, neretai nėra veiksmingos – paprasčiausiai nėra kaip jų realiai išieškoti. Tiems, kuriuos baudžiame, tai tik nereikšmingi skaičiukai popieriuje, daug didesnė žala jiems yra konfiskuotos prekės, kurias geba slėpti išties išradingai. Būna ir spintų su dvigubomis durimis, slepiama nenaudojamuose automobiliuose, kurių savininkas dažnai jau miręs ir kurio neapkaltinsi... O pagauti su keliais pakeliais cigarečių žmonės tik „kaupia“ baudas – tiek tie, tiek mes žinome, kad tų baudų jie niekada nesumokės.

Kęstučio Kupšio, VšĮ „Lietuva be šešėlio“ direktoriaus, komentaras

Nors paprastai kalbant apie šešėlį dažniausiai baksnojama pirštu į policiją, kuri neišgaudo nusikaltėlių, o policija baksnoja į visuomenę, kuri nelegalią produkciją perka ir nepraneša apie pažeidimus, bene labiausiai susimąstyti derėtų politikams – kur gyvename, kaip gyvename ir iš kur ta kontrabanda. Kai akcizas, kurio prigimtis yra riboti prekybą tam tikrais produktais, paverčiamas biudžeto lopymo įrankiu, natūralu, kad jis pradeda nebeatlikti savo funkcijos, o tam tikrą prekių grupę vartojantys žmonės neprotingai užkėlus kainas ne mažina vartojimą, o ieško kitų kelių kaip ją gauti.

Štai legalaus alkoholio įperkamumas Lietuvoje, vertinant pagal gyventojų pajamas, yra pats žemiausias Europoje. Tai yra lietuvis iš savo algos parduotuvėje gali įpirkti mažiau alkoholio butelių, negu atitinkamą darbą dirbantis vokietis, austras ar čekas. Tuo tarpu nelegalioje rinkoje pigūs svaigalai pilasi laisvai.

Klausimas - kas čia negerai? Ar nepersistengta akcizus didinant? Rūkalų šešėlio rinkoje situacija taip pat prasta - yra vietovių, kur žmonės masiškai rūko tik kontrabandines cigaretes, kur tyrėjai šiukšlių dėžėse randa beveik vien tik neoficialioje rinkoje pirktų cigarečių pakelius.

Sveikas protas sakytų: keliant akcizus vartojimas ėjo į šešėlį. Ypač krizės metais, kai gyventojų pajamos smarkiai sumenko. Kol valstybės politikoje svarbiausias tikslas bus tik surinkti mokesčius, nežiūrint į problemą kompleksiškai, tol į mūsų projekto tinklalapį www.beseselio.lt  plūs pranešimai apie „taškus feniksus“, kuriuos vieną dieną uždaro, bet kitą dieną jie vėl atgimę toliau platina savo produktą. Ir nors alkoholio šešėlis pastaruoju metu sumažėjo ketvirtadaliu, jis vis dar sudaro net 27 proc. rinkos ir padidinus akcizus gali greitai vėl išaugti.